Gyvatės

Nauja aplinka, nauji žmonės
Iš šalies juk turėčiau susilaukti malonės
Prie akių šypsos ir duoda man peilį
”Kiekvienas čia sau, nieko negaili”
Kai tik pamatau, galanda jie ašmenis
Nusišypsau, kažin kokie matmenys
Nesvarbus man kito likimas
Pasitikėti savais - nusikaltimas?

Viens kitam mes kaip gyvatės
Kas pirmas įgels, kas pirmas pasmaugs
Kiek melavo man tos akys?
Kodėl aš anksčiau nesusipratau?
Jūs esat gyvatės, jūs esat
Jūs esat gyvatės, kodėl aš anksčiau to nesupratau?

Ateis ta diena, kai šis peilis
Smigs nebe į kitus, o į mane
Kuo dažniau smeigtas - aštresnis
Ar parašys jie tai manoj byloje?
Parašys, kad gyvatė, parašys, kad gyvatė
Parašys parašys parašys
Nuo savęs šiaip reiktų pradėti
Išteisinti šiandien nelygu padėti

Atėjo diena, kai šis peilis smigo į mane
Ar gali taip būti, kad aš strėlę vėl nukreipiau į save?

Ar gali taip būti, kad
Strėlę vėl nukreipiau į save?

Kritau kritau kritau
Kritau į sau išsikastą duobę
Kritau kritau kritau
Ir iš jos nebeišbridau

Kodėl tiek reikia krist
Teisintis ir bėgti, savęs klausinėjau
Iš šios duobės bandžiau išbrist
Nors gal ir nenorėjau

Mes esam gyvatės, mes esam
Gyvatės
Nuo savęs šiaip reiktų pradėti
Teisintis šiandien nelygu padėti