Iš širdies

Kas gimsta su ženklu kovot
Niekada nepaleis kalavijo iš rankų aštraus
Kas trokšta į ugnį įžengti aukodamas savo gyvenimą
Skausmo nejaus

Kas miršta nežinodamas baimės
Kraujuojančią širdį pridengęs ranka
Sutinka aukščiausiam kalne savo tėvus ir protėvius
Geriant, dainuojant drauge

Nėr mūšio be liepsnos, nėr laisvės be kovos
Kaip kraujo be žaizdos...
Nėr žemės be mirties, nėr žygio be vilties
Kaip šviesos be išminties...
Nėr kelio be kančios, nėr galo be pradžios
Kaip melo be tiesos...
Nėr žaibo be ugnies, nėr žodžio be garbės
Kerštas veržias iš širdies...

Kas ieško nesibaigiančio kelio
Į savo svajones klajos amžinai
Kas randa jėgų atlaikyti audras
Nepabūgs į bedugnę pažvelgt iš aukštai

Kas mato, kaip sukasi amžinas ratas
Pabunda užmerkęs akis
Kas jaučia, kaip vėjai alsuoja mirtim
Tam dega prieš mūšį širdis