Meilę Skriaudžia Dangus
Aurelijus sirgedas
Nakties juoda kava išpilta danguje
O virš mūsų keistai mėnulio nėra
Dūmai dengia žvaigždes žemę gaubia tamsa
Ir aukštai ir žemai tvyro juoda spalva
Šįkart nieko neišeis šiąnakt nieko nebus
Šiąnakt mūsų meilę skriaudžia dangus
Šįkart nieko neišeis šiąnakt nieko nebus
Šiąnakt mūsų meilę skriaudžia dangus
Po iššluotu dangum mes sėdim abu
Paklydo mėnuo kažkur kelią rodau pirštu
Tu sakai: ei atsargiai, neperplėšk dangaus
Bet jau per vėlai neišvengsim lietaus
Ir pila lietus iš aukštų debesų
Aš bučiuoju tave o lietus nesvarbu
Bet galvoju šįkart nieko nebus
Šiąnakt mūsų meilę skriaudžia dangus